- taukinas
- táukinas, -à adj. (3a) BŽ166, DūnŽ, Jdr, Vgr, Šv, taũkinas (3b) KI434, K, Jn, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ žr. taukuotas:
1. Rankos pirštai taukini nuo pjaustymo taukų J. Lašinius antgreibiau, taukinà ranka paliko Jdr. Táukinos rankos, bijau kningikę čiupinėti Pp. Táukinos alkūnės, kur taip ramsteis? Rdn. Nemozok jos (knygelės) pirštais nečystais, taukinais arba prakaitingais P. Sėda zūbais taukinaĩs. Duok katinuo nulaižyti NmŽ. Pasišluostyk – táukinas žandas Krš. Muno jupa taukinà KlvrŽ. Su táukinu šaukštu pieno aš negaliu valgyti Užv. Peilis visas táukinas Kair. Taukinus rykus geriausiai žiogspiromis iščystyji prš. Táukinas popierius, i plėšo [katė] Pvn. Jeigu smakras taukinas, tai svečių sulauksi LTR(Klp). Taukinasis I. ^ Taũkiną visi laižo, o kruvino niekas nemato Šll. Su taukinu snukiu teeina šeimynos samdyti PPr84.
taukinaĩ adv. K, KŽ.2. Táukinos tos bulbės, valgyk Vn. 3. žr. taukuotas 4: Taukinì vandeniai į tą upę Sg.
Dictionary of the Lithuanian Language.